Su Socialinių darbuotojų diena! 
Linkiu stiprybės, kantrybės, šilumos ir kuo daugiau prasmingų akimirkų. Tegul Jūsų gerumas ir rūpestis visada sugrįžta su kaupu!
Šiandien, rugsėjo 26-ąją, įvyko „Nemuno aušros“ Radviliškio skyriaus susitikimas!
Tai buvo puikus laikas pabūti kartu, geriau susipažinti ir sustiprinti mūsų bendrystę.Susitikimo metu netrūko geros nuotaikos – susipažinome vieni su kitais, žaidėme smagius žaidimus, išbandėme savo žinias protmūšyje, mėgavomės užkandžiais ir, žinoma, daug diskutavome.Tokie susitikimai primena, kad stipri komanda prasideda nuo žmonių, nuo bendravimo, nuo noro išgirsti vieniems kitus ir kartu kurti bendrą ryšį.Nuoširdžiai ačiū mano patarėjams už pagalbą organizuojant šį susitikimą, už idėjas, laiką ir prisidėjimą.Ačiū visiems skyriaus nariams, kad atėjote, dalyvavote ir savo gera nuotaika kūrėte šią dieną!Iki kitų susitikimų! 
Kartu – daugiau bendrystės, idėjų ir prasmingų pokalbių!
Ar pagalba vaikui mokykloje – teisė, ar sėkmės reikalas 
Vienoje mokykloje yra psichologas, specialusis pedagogas, mokinio padėjėjas. Kitoje – specialistų trūksta, o vienam jų etatui gali tekti net keli šimtai mokinių. Ir čia kalbame apie tos pačios Lietuvos vaikus.Valstybės kontrolės auditas parodė, kad daugiau nei pusei bendrojo ugdymo mokyklų trūksta švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų.Ypač tai matyti tarp specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų: 56 proc. jų negauna visos rekomenduotos pagalbos. Vadinasi, dalis ją gauna, dalis – tik iš dalies arba ne visą reikalingą pagalbą.Audito rezultatai jau aptarti ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Ir čia turbūt svarbiausias klausimas tėvams: Ar vaiko galimybės gauti psichologo, specialiojo pedagogo ar kito specialisto pagalbą turėtų priklausyti nuo to, į kokią mokyklą ar kurioje savivaldybėje jis mokosi?
Seime vykusi diskusija dėl valstybės vėliavos palietė kur kas platesnį klausimą – mūsų pilietiškumą ir santykį su valstybe.
Kolega pagrįstai paskatino apie tai diskutuoti, tačiau svarbu klausti: siekiame daugiau baudų ar daugiau iškeltų vėliavų?Vien administracinėmis priemonėmis pilietiškumo nesukursime – tam reikia ugdymo, sąmoningumo ir supratimo, kodėl valstybės simboliai mums svarbūs.Dėkoju skirtingų frakcijų kolegoms už pagarbią diskusiją, kurią, manau, verta tęsti ir už Seimo ribų.Tikslas turėtų būti daugiau sąmoningo pilietiškumo ir trispalvių, keliamų suvokiant jų prasmę.
Rugsėjo 1-ąją norisi palinkėti ne vien gerų pažymių.
Tiesą sakant, pažymiai – tik maža dalis to, ką vaikai parsineša iš mokyklos.
Jie parsineša draugystes. Pirmąją drąsą pakelti ranką. Kartais – nusivylimą. Kartais – pergalę prieš save. Mokytojo pasakytą sakinį, kurį prisimins dar po daugelio metų. Ir pamažu atsirandantį supratimą, kas jie yra ir kuo norėtų tapti.
Kaip tėtis norėčiau, kad mano vaikai sutiktų mokytojus, kurie juose matytų daugiau nei pažymį.
O kaip Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys – kad tokią mokyklą turėtų kiekvienas Lietuvos vaikas.
Mokyklą, kurioje galima nežinoti. Klausti. Suklysti. Bandyti dar kartą. Būti pastebėtam.
O šiandien vaikams norisi pasakyti visai paprastai:
jums nebūtina būti geriausiems.
Būkite smalsūs. Būkite geri vieni kitiems. Nebijokite ieškoti savo kelio.
Visa kita ateis.
Sveikinu rugsėjo 1-osios proga!
Tegul tai būna geri metai augti!
Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena. 
Kai kas šią dieną vadina tikrosios Lietuvos nepriklausomybės de facto diena. 1993 m. rugpjūčio 31-ąją Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai.
Tai buvo diena, kai mūsų atkurtą valstybės nepriklausomybę galutinai įtvirtino ir labai konkretus faktas – Lietuvos žemėje nebeliko okupacinės kariuomenės.
O šiandien, stovėdami ant Eibariškių apžvalgos bokšto, galime laisvai žvelgti ne tik į savo kraštą, jo laukus ir horizontus – galime žvelgti į laisvą savo Tėvynę.
Branginkime savo laisvę ir būkime pasirengę ją saugoti.
Rugpjūčio 23-ioji mus jungia skaudžia okupacijų istorijos atmintimi – Molotovo–Ribentropo paktas tapo pradžia nusikaltimų virtinei, ilgam atėmusiai iš Baltijos tautų laisvę ir suverenumą. 
Tačiau šios istorijos akivaizdoje gimė ir vienas stipriausių mūsų vienybės liudijimų – Baltijos kelias.
1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją žmonių grandinė sujungė Vilnių, Rygą ir Taliną, parodydama pasauliui, kad lietuvių, latvių ir estų tautos nėra abejingos nei viena kitos laisvei, nei kultūros ir tapatybės išlikimui. 
Tai buvo trijų tautų solidarumo, suverenumo siekio ir bendro istorinio likimo manifestas.
Šiandien prisimename ne tik tai, kas mus mėgino pavergti, bet ir tai, kas leido išlikti – mūsų patriotizmas. 
Nuo rugsėjo 1-osios mokinių mokymosi krūvį reguliuos nebe sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Seimas taip pat nusprendė, kad profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai turės įgyti pedagoginę kvalifikaciją.
Tačiau keičiant švietimo sistemą verta kalbėti ne tik apie tai, kas ir kaip ją reguliuoja, bet ir kokio ugdymo iš tiesų reikia pačiam jaunam žmogui.Mokykloje vis dar daug dėmesio skiriame faktams ir jų įsiminimui. O gal šiandien jaunam žmogui ne mažiau reikia diskusijos, gebėjimo argumentuoti, suprasti, kaip atsiranda mokslinis žinojimas, kuo faktas skiriasi nuo interpretacijos ir kodėl vienais informacijos šaltiniais galime pasitikėti labiau nei kitais?Tai ypač aktualu dirbtinio intelekto laikais. Informaciją surasti ir apibendrinti technologijos jau geba puikiai. Todėl mūsų švietimo tikslas neturėtų būti iš žmogaus padaryti biologinį informacijos kaupiklį.Mokykla turi išmokyti ne tik žinoti. Ji turi išmokyti suprasti, abejoti, patikrinti ir argumentuoti. Ir kalbėdami apie mokinių krūvį turėtume klausti ne vien, kiek pamokų vaikas gali atlaikyti, bet ir kuo tas laikas mokykloje yra užpildytas.
Mieli Radviliškio ir Tytuvėnų krašto žmonės, „Nemuno aušros“ bendraminčiai ir palaikantieji, nuoširdžiai sveikinu Jus Žolinės proga.
Šiandien kaip niekad svarbus mūsų politinių bendraminčių ir pilietiškų žmonių palaikymas, bendradarbiavimas bei aktyvumas, tačiau ne mažiau svarbus ir solidarumas su visa mūsų tauta.Galime turėti skirtingas politines pažiūras, skirtingai matyti problemas ir jų sprendimo būdus, bet tai, kas mus jungia, yra stipriau už tai, kas skiria.Mus vienijo ir visada vienys bendri papročiai, mūsų istorija, lietuvių kalba ir meilė Lietuvai.Linkiu, kad Žolinė primintų: stipri tauta prasideda nuo pagarbos vienas kitam, bendrystės ir gebėjimo susitelkti dėl savo krašto bei Lietuvos ateities.
Sveikinimai tiems, kurie pasaulį daro savaip – kaire ranka! 
Tarptautinės jaunimo dienos proga linkiu jaunimui drąsos ne tik svajoti, bet ir veikti.
Mylėkite Lietuvą, domėkitės tuo, kas vyksta mūsų valstybėje, būkite pilietiški, politiškai aktyvūs ir sąmoningi. Demokratija stipri tiek, kiek stiprus mūsų noras joje dalyvauti.
Jūsų balsas, idėjos ir atsakomybė šiandien kuria Lietuvos rytojų. Su Tarptautine jaunimo diena!
Studentams sakoma: „viskas pabrango“. Bet ar tikrai? O gal pabrango tik ten, kur nuspręsta didesnę sąskaitos dalį perkelti studentams
Nuo rudens dalis aukštųjų mokyklų didina bendrabučių kainas – aiškina, kad brango komunalinės paslaugos, energija ir išlaikymas.Vis dėlto ne visos aukštosios mokyklos elgiasi vienodai – vienos kainas kelia, kitos palieka tokias pačias.Jei priežastis ta pati, kodėl sprendimai tokie skirtingi? Ar studentai moka už infliaciją, ar už savo universiteto finansinius sprendimus?Istoriją palikime istorikams 
Diskusija dėl Michailo Lomonosovo ir Taraso Ševčenkos atskleidžia ne tik ginčą dėl dviejų istorinių asmenybių, bet ir gilesnes mūsų istorinės atminties problemas.
Visuomenė negali priimti brandžių sprendimų, jei istorinis kontekstas nėra nuosekliai paaiškinamas – ne visi esame istorikai, tačiau visi turime teisę spręsti dėl bendro istorinio paveldo. Todėl pirmiausia turėtų kalbėti istorikai, o ne politikai.Suprantama, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė mūsų požiūrį į Rusiją, tačiau negalime leisti, kad dabartinio Kremliaus režimo nusikaltimai savaime būtų perkeliami viskam, kas istoriškai ar kultūriškai yra rusiška. Tokia baimė ir atmetimas rizikuoja virsti tikra rusofobija, o tai būtų naudinga pačiam Kremliui, kuris savo propagandoje nuolat siekia įrodyti, jog Vakarai nekenčia ne režimo, o visos rusų tautos ir kultūros.Jeigu teigiama, kad tam tikros istorinės asmenybės tarnavo carinės Rusijos ideologijai, kyla esminis klausimas – pagal kokius objektyvius kriterijus tai nustatoma? Kur baigiasi mokslininko ar kūrėjo tarnystė mokslui ir kultūrai, o kur prasideda tarnystė režimui? Be aiškių kriterijų tokie vertinimai rizikuoja tapti politinėmis interpretacijomis.Taip pat verta paklausti, ar šiandien ukrainiečių istorinės asmenybės nėra iškeliamos aukščiau rusų pirmiausia dėl politinio konteksto, o ne dėl nuoseklių istorinių kriterijų. Galbūt didžiausia problema apskritai nėra nei Lomonosovas, nei Ševčenka, o tai, kad vis dar stokojame prasmingo patriotinio ugdymo, istorinio raštingumo ir noro paklausti paties jaunimo, kokią Lietuvos ir kaimyninių tautų istoriją jis nori pažinti.Istorija turi ugdyti kritinį mąstymą ir išmintį, o ne tapti politikos įrankiu
Visus sukrėtė Marijampolėje įvykdytas nepilnamečių smurto aktas, tačiau mane verčia susimąstyti vienas klausimas – nejaugi būtina, kad įvyktų tokios tragedijos, jog mūsų šalies politinis elitas pradėtų rimtai svarstyti švietimo sistemos aktualijas, tokias kaip mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimas
Ar švietimas ir kitos kasdienio gyvenimo bei kultūros sritys iš tiesų mums yra moralinė vertybė, jeigu jos pradeda rūpėti tik tuomet, kai nutinka tragiški įvykiai arba kai šios temos tampa politiškai aktualios ar net populizmo įrankiu?Vis dėlto būtų klaidinga šią problemą susiaurinti vien iki telefonų ar socialinių tinklų įtaigos. Ne mažiau svarbu kalbėti apie nepilnamečių tarpusavio smurtą, patyčias, konfliktus ir jų sukeliamas ilgalaikes psichologines pasekmes, kurioms prevencijos ir pagalbos sistemoje vis dar skiriama nepakankamai dėmesio.Stebėsime, kaip rudenį plėtosis šie svarstymai. Sutikčiau, kad griežtesnis reguliavimas yra reikalingas, tačiau svarbiausia – jo praktinis įgyvendinimas.Artimiausiu metu taip pat planuoju susitikimą ir interviu su psichologe, su kuria aptarsime nepilnamečių smurto, patyčių, emocinės sveikatos bei prevencijos klausimus, siekdami į šią problemą pažvelgti plačiau nei vien per technologijų naudojimo prizmę.
Švietimo ministrės Ramintos Popovienės teigimu, geresni valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad išlaikymo kartelės sumažinimas pasiteisino. Tačiau tokia logika sunkiai atlaiko kritiką.
Lyginti 2026 metų rezultatus su ankstesniais yra nekorektiška, nes pasikeitė pačios vertinimo taisyklės – buvo sumažinta minimali išlaikymo riba. Kitaip tariant, lyginami ne tie patys kriterijai.Dar daugiau – didesnis išlaikiusiųjų skaičius buvo ne netikėtas pasiekimas, o praktiškai užprogramuota pasekmė. Jei nuleidi kartelę, natūralu, kad daugiau žmonių ją peržengs. Tai dar nereiškia, kad pagerėjo mokinių žinios ar ugdymo kokybė.Vadovaujantis tokia logika, kodėl sustoti ties 25 taškais? Sumažinkime kartelę iki nulio – turėsime 100 procentų išlaikymą ir galėsime skelbti, kad Lietuvos švietimo sistema tapo geriausia pasaulyje. Skamba absurdiškai? Būtent todėl vien išlaikiusiųjų procentas negali būti naudojamas kaip įrodymas, kad priimtas sprendimas buvo sėkmingas.Sveikinu Oninių proga!
Brandžios vasaros šventė primena paprastą tiesą – tai, ką kantriai auginame ir puoselėjame, vieną dieną subrandina vaisių. 
Tegul ši mintis įkvepia branginti savo žmones, savo kraštą ir Lietuvą. Gražių Oninių!
Nu
Šiandien dalyvavau tradicinėje Šedbarų kaimo šventėje „Liepa – vasaros karalienė“, šiemet skirtoje ypatingai progai – Šedbarų kaimo 230 metų jubiliejui. Dar anksčiau šiais metais teko pasveikinti bendruomenę šio gražaus jubiliejaus proga, o šiandien buvo malonu tai padaryti dar kartą kartu su gausiai susirinkusiais šventės dalyviais.
Nors oras nelepino ir lietus vis primindavo apie save, tai nesutrukdė žmonėms susiburti – džiugu buvo matyti tiek daug geros nuotaikos ir bendrystės. Ačiū organizatoriams, Šedbarų kaimo bendruomenė "Spiečius" nariams ir visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės.
Vakaras tęsiasi puikiu koncertu, o aš jau spėjau įsigyti bilietą žaidimui „Laimingas skaičius“. Belieka tikėtis, kad šį vakarą sėkmė nusišypsos ir man! 
Nuoširdžiai sveikinu Tytuvėnų ir Radviliškio krašto žmones su 616-osiomis Žalgirio mūšio metinėmis. 
Radviliškyje iki šiol gyvas Radvilų giminės vardas, o Tytuvėnuose saugomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikybės paveldas.Abu šie kraštai įkūnija ir kasdien primena mūsų valstybės ilgaamžę valstybingumo tradiciją bei jos tęstinumą šiandieninėje Lietuvos Respublikoje.Turime suvokti, kad Žalgirio mūšis yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kulminacija, įtvirtinusi Žemaitijos ir Aukštaitijos vienybę.Savo istoriją nuo litvinizmo propagandos privalome ginti taip pat ryžtingai, kaip mūsų pirmtakai gynė savo žemę ir valstybę.Linkiu, kad šiandien visus įkvėptų Žalgirio pergalės dvasia
Stojimo į skyrių klausimais kreipkitės:
El. paštu: na.radviliskis.tytuvenai@gmail.com
Arba telefonu:
Seimo narys Mantas Poškus – tel. +370 5 209 6722
Seimo nario patarėjas Justas – tel. +370 611 28459
Seimo nario patarėja Taidė – tel. +370 611 31389
Seimo nario patarėja Liveta – tel. +370 611 31350
Ar kada nors žiūrėjote fantastinius filmus, pavyzdžiui, „Žiedų valdovą“, arba skaitėte „Raganių“ ir pagalvojote, kad, jei būtumėte pagrindiniai herojai, tam tikrose situacijose pasielgtumėte kitaip?
Dabar turėsite progą tai išbandyti
Kviečiu Radviliškio krašto gyventojus, o ypač jaunimą, kartu su manimi išbandyti vieną žymiausių stalo vaidmenų žaidimų – „Dungeons & Dragons“ (liet. „Požemiai ir slibinai“). 
Dalyviai turi būti ne jaunesni kaip 16 metų.
Sesijas ves patyręs vedėjas – vadinamasis DM'as (liet. „Požemių meistras“). 
Su savimi tereikia atsinešti vaizduotę ir gerą nuotaiką.
Vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija
Jei norinčiųjų bus daugiau, organizuosime kelias sesijas po keturis–penkis dalyvius.
Viskas vyks lietuvių kalba, tad anglų kalbos žinių nereikia.
Tiksli vieta ir laikas bus paskelbti, kai susirinks pakankamas dalyvių skaičius.
Skambinkite:
Justas Tel. +370 611 28459 Taidė Tel. +370 611 31389
Liepos 4 d. kartu su kolegomis dalyvavome 3x3 krepšinio turnyre Radviliškyje. Mūsų komanda „Kolegos“ smagiai praleido laiką aikštelėje, išbandė jėgas ir dar kartą įsitikino, kad komandinis darbas svarbus ne tik kasdienėje veikloje, bet ir sporte. Ačiū kolegoms už gerą nuotaiką, kovingumą ir puikią bendrystę! 
Tytuvėnuose įvykęs „Nemuno aušros“ sąskrydis parodė vieną paprastą dalyką – žmonėms reikia ne dar vienų politinių šūkių, o aiškios krypties ir sąžiningo pokalbio.Per susitikimus su Radviliškio ir Tytuvėnų krašto žmonėmis dar kartą įsitikinau, kad apie „Nemuno aušrą“ kalbama daug. Tačiau apie mus dažnai kalbama daugiau nei cituojama mūsų programa. Todėl kviečiu susipažinti su pirminiu šaltiniu ir patiems įvertinti siūlomus sprendimus.
Noriu priminti kelis principus, kurie mus - ,,Nemuno Aušrą" - išskiria.
Mes tikime, kad valstybė pirmiausia privalo tarnauti savo piliečiams. Todėl siūlome steigti valstybinį banką „Vytis“, kad žmonės ir verslas turėtų didesnį pasirinkimą, o finansų rinkoje atsirastų daugiau konkurencijos.Mes tikime, kad Lietuva neturi išradinėti dviračio. Jei kaimyninėje Lenkijoje kelių infrastruktūra vystoma efektyviau, turime perimti geriausią praktiką, o ne dešimtmečius teisintis prastais keliais.Mes tikime, kad Lietuvos nacionaliniai interesai negali būti antraeiliai. Kiekvienas sprendimas turi būti vertinamas pagal tai, ar jis naudingas Lietuvos žmonėms.Stipri šeima – stiprios Lietuvos pagrindas, todėl siūlome konkrečias priemones: paramą pirmajam būstui, mokestines lengvatas gausioms šeimoms ir kryptingą demografinę politiką.Ir svarbiausia – valdžia turi klausyti žmonių, o ne tik kalbėti žmonėms. Demokratija prasideda tada, kai tautos balsas tampa valdžios sprendimų pagrindu, o ne kliūtimi.Todėl kviečiu nepasikliauti vien antraštėmis ar tuo, ką apie mus pasakoja kiti. Perskaitykite programą, įvertinkite konkrečius pasiūlymus ir spręskite patys.
Aš ir toliau būsiu ten, kur daviau pažadą būti – kartu su Radviliškio ir Tytuvėnų krašto žmonėmis.
Nuoroda į programą: https://nemunoausra.lt/rinkimai/programa-seimo-rinkimai-2024
Sveikinu Joninių proga!
Tegul trumpiausia metų naktis atneša daug šviesos, gerų minčių ir jaukių akimirkų. Linkiu, kad vasara džiugintų, o laimės paparčio žiedą rastumėt ne miške, o kasdienybėje!
2026 m. birželio 20 d. vyko „Nemuno Aušros“ sąskrydis, subūręs gausų būrį bendraminčių iš įvairių miestų skyrių. Renginyje netrūko geros nuotaikos, prasmingų pokalbių ir naujų pažinčių – dalyviai aktyviai bendravo, dalijosi patirtimi bei stiprino tarpusavio ryšius.
Sąskrydžio metu vyko įvairios sportinės užduotys, skatinusios komandinį darbą, aktyvų laisvalaikį ir draugišką varžymąsi. Taip pat prisidėjome prie renginio programos organizuodami protmūšį, kuris sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo, skatino žinių pasitikrinimą bei smagią konkurenciją.
Šis sąskrydis tapo puikia proga susitikti, pabendrauti ir kartu praleisti laiką bendruomeniškoje bei draugiškoje aplinkoje.
Švietimo ir mokslo komitete daug dėmesio skyrėme dviem aktualioms temoms – mokinių matematikos pasiekimams ir saugios aplinkos mokyklose užtikrinimui 
.
Aptarėme naujausius Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų matematikos rezultatus bei matematikos mokymo gerinimo plano įgyvendinimą. Nors dalis mokinių demonstruoja gerus rezultatus, vis dar išlieka reikšmingi skirtumai tarp skirtingų regionų ir mokyklų. Todėl svarbu nuosekliai stiprinti matematikos mokymą, investuoti į mokytojų pasirengimą ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų vienodas galimybes siekti gerų rezultatų 
.
Taip pat nagrinėjome smurto ir patyčių prevencijos situaciją mokyklose . Kartu su atsakingų institucijų atstovais diskutavome, kaip veikia esamos priemonės ir ką galime padaryti geriau. Svarbu ne tik turėti prevencijos programas, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi saugus, išgirstas ir gerbiamas .
Kokybiškas ugdymas ir saugi mokyklos aplinka yra neatsiejami dalykai. Mūsų pareiga – sudaryti sąlygas vaikams ne tik gerai mokytis, bet ir augti aplinkoje, kurioje jie gali jaustis užtikrintai ir realizuoti savo potencialą
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, prisimename tūkstančius Lietuvos žmonių, kurie buvo ištremti, kalinti ir persekiojami sovietinio okupacinio režimo. Reiškiu nuoširdžią pagarbą visiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir jų artimiesiems. 
Ši diena įpareigoja ne tik saugoti atminimą, bet ir siekti istorinės tiesos. Todėl svarbu toliau viešinti ir tirti KGB dokumentus 
, kad visuomenė galėtų geriau suprasti okupacinio režimo veikimo mechanizmus.
, kad visuomenė galėtų geriau suprasti okupacinio režimo veikimo mechanizmus.Kaip Švietimo ir mokslo komiteto nariui man ypač svarbu, kad šios istorijos pasiektų jaunąją kartą. Mokiniai turi žinoti, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos laisvė.
Tegul tremtinių išgyvenimai ir jų stiprybė išlieka gyva mūsų valstybės atminties dalimi ir pamoka ateities kartoms.
Sveikinu Tėvo dienos proga visus tėčius! 
Didžiausias gyvenimo atlygis man yra buvimas tėvu – tai dovana, kuri kasdien primena, kas iš tiesų svarbu. Vaikai pakeičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir gyvenimo prasmę bei motyvaciją stengtis dėl rytojaus. O sunkiausiomis akimirkomis būtent jų šypsena, apkabinimas ar nuoširdus džiaugsmas suteikia daugiau paguodos nei bet kas kitas.
Tad branginkime tai, ką turime, skirkime daugiau laiko vieni kitiems ir nepamirškime parodyti savo meilės bei dėkingumo. Juk gražiausios gyvenimo akimirkos gimsta būtent šeimoje. 
Birželio 6 d. dalyvavau nuostabioje šventėje – savo 730-ąjį jubiliejų minėjo Tytuvėnai. Miesto gimtadienis buvo paminėtas išties įspūdingai.
Šventė prasidėjo krepšinio turnyru 3×3, kurio organizavimo iniciatyva man buvo ypač svarbi. Džiugu, kad kvietimas subūrė net 17 komandų, kurios aikštelėje varžėsi dėl garbės ir prizinių vietų.
Vėliau turėjau garbės pasveikinti visus susirinkusiuosius su šia gražia sukaktimi, padėkoti organizatoriams už puikiai surengtą renginį bei įteikti apdovanojimus varžybų nugalėtojams. 
Džiaugiuosi galėjęs būti šios ypatingos šventės dalimi. Linkiu Tytuvėnų miestui ir toliau augti, klestėti bei puoselėti savo tradicijas!
Praėjusi savaitė buvo kupina prasmingų susitikimų Radviliškio krašte. Džiugu, kad turėjau galimybę aplankyti visus suplanuotus objektus ir susitikti su aktyviomis vietos bendruomenėmis, kurioms rūpi savo gyvenamosios aplinkos ateitis.Susitikimų metu aptarėme bendruomenių finansavimo galimybes, ūkinės ir komercinės veiklos perspektyvas, aktualius politinius klausimus bei gyventojams svarbias temas. Ypač daug dėmesio skyrėme bendruomenėse esančių priedangų būklei ir jų pritaikymo galimybėms – šiandien tai vienas svarbiausių saugumo klausimų, reikalaujantis atsakingų sprendimų.Taip pat išsamiai diskutavome apie Baisogalos stadiono ateitį. Tai svarbus objektas ne tik sportui, bet ir viso miestelio bendruomeniniam gyvenimui, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų šiai erdvei tarnauti žmonėms dar ilgus metus.Tokie susitikimai dar kartą patvirtina, kad gyvas dialogas yra būtinas. Jaučiu nuoširdų Radviliškio krašto bendruomenių norą būti išgirstoms, o man svarbu tiesiogiai susitikti su žmonėmis, išgirsti jų rūpesčius, idėjas ir lūkesčius. Tik taip galima priimti sprendimus, kurie atitiktų realius vietos gyventojų poreikius.Nors ne visas aplankytas vietas pavyko užfiksuoti nuotraukose, kiekvienas pokalbis buvo vertingas ir prasmingas.
Itin jaukus apsilankymas Vinco Kudirkos progimnazijoje. Maloniai nustebino netikėtai sutikta direktorė, kuri savo iniciatyva aprodė mokyklos patalpas.
Ačiū visiems už šiltą priėmimą, atvirus pokalbius ir bendrą rūpestį savo krašto ateitimi.
Paskutinis skambutis jau nuskambėjo, tačiau abiturientams prasidėjo ne mažiau svarbus etapas – brandos egzaminų sesija. 
Linkiu kiekvienam ramybės, susikaupimo ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tegul įdėtas darbas ir sukauptos žinios atveria duris į sėkmingą ateitį.
Švietimas yra viena svarbiausių sričių, todėl man svarbu girdėti žmones, kurie su jo iššūkiais susiduria kasdien.
Noriu, kad šis puslapis būtų ne tik mano pozicijų pristatymo vieta, bet ir tiesioginis dialogas su jumis.
Kokias švietimo temas norėtumėte, kad dažniau kelčiau ir aiškinčiau?
Kas, jūsų nuomone, šiandien labiausiai trukdo švietimo sistemai veikti geriau?
Ir ką Seimo narys realiai galėtų padaryti, kad pokyčiai būtų jaučiami ne dokumentuose, o mokyklose ir šeimose?
Gegužės 30 d. dalyvavau Tytuvėnų kultūros centro Kiaunorių skyriaus organizuojamoje šventėje "Kartų bendrystės vakaras".
Nuoširdžiai dėkoju už pakvietimą į tokį nuostabų, jaukų ir šiltą vakarą. Buvo labai malonu susitikti, pabendrauti, pasiklausyti puikios muzikos ir su dideliu susidomėjimu stebėti spektaklį. Ačiū Kiaunorių bendruomenės pirmininkei Onutei ir visiems dalyviams už sukurtą bendrystės, gerumo ir jaukumo atmosferą.
Straipsnyje Rytis Laurinavičius akcentuoja, kad Lietuvos švietimo sistemoje mokykloms ir savivaldybėms suteikiama daugiau laisvės priimti sprendimus savarankiškai, tačiau kartu atsiranda ir didesnė atsakomybė už rezultatus. Jis pabrėžia, kad vien taisyklių atlaisvinimo neužtenka – realūs pokyčiai vyksta tik tada, kai bendruomenės pačios imasi iniciatyvos ir remiasi duomenimis, o ne vien nuojauta.
Kaip manote:
Ar Lietuvos švietimo bendruomenė yra pasirengusi prisiimti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės?
Ar didesnė mokyklų laisvė gali padėti gerinti ugdymo kokybę?
Kiek sprendimai švietime turėtų būti grindžiami duomenimis, o kiek – mokytojų patirtimi?
Straipsnyje pasakojama apie Jurbarko mokyklos pirmokų klasę, kurioje vienas specialiųjų poreikių turintis mokinys nuolat smurtauja prieš bendraklasius – tėvai teigia, kad mokykla problemos neišsprendžia, todėl svarsto visą klasę perkelti į kitą mokyklą. Konfliktas kelia diskusijas apie vaikų saugumą, įtraukųjį ugdymą ir mokyklų gebėjimą valdyti sudėtingas elgesio situacijas.
Ar įtraukusis ugdymas visada gali būti suderintas su kitų mokinių saugumu ir gera emocine aplinka?
Kas tokiose situacijose turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę – mokykla, tėvai ar švietimo institucijos?
Gegužės 15 d. minima Tarptautinė šeimos diena.
Šeima – tai rūpestis, palaikymas, meilė ir namų jausmas, kad ir kur būtume. Tai žmonės, su kuriais dalijamės savo džiaugsmais ir svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Kaip svarbu mūsų tokiame greitame gyvenime puoselėti artumą, supratimą ir dėkingumą, skirti laiko vieni kitiems, išgirsti, apkabinti, pabūti kartu. Juk būtent šeimoje randame stiprybę, saugumą ir šilumą, kurie lydi mus kiekviename gyvenimo žingsnyje. 
Branginkime savo artimuosius. Tegul net trumpiausios kartu praleistos akimirkos tampa brangiausiais prisiminimais.
Gegužės 5 d. Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokiniai ir jų mokytojai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime.
Džiaugiuosi galėjęs suorganizuoti šį susitikimą, nors pats, deja, negalėjau dalyvauti, nes šiuo metu esu komandiruotėje. Kiekvienam atvykusiam svečiui palikau po simbolinę dovaną, o vietoj manęs juos šiltai pasitiko Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Tomas Domarkas.
Tikiuosi, kad apsilankymas Seime mokiniams paliko gerų įspūdžių ir paskatino dar labiau domėtis mūsų valstybės gyvenimu.
Balandžio 13 d. įvyko pirmasis mūsų organizuotas protmūšis – ir galime drąsiai pasakyti, kad pradžia tikrai pavyko.
Nuoširdžiai dėkojame Tytuvėnų kultūros centro Pagryžuvio skyriui už prisidėjimą prie renginio – už priėmimą, pagalbą organizuojant ir bendruomenės įsitraukimą. Buvo labai smagu matyti tokį aktyvų dalyvavimą ir nuoširdų susidomėjimą.
Nors tai buvo pirmas blynas, jis tikrai nebuvo prisvilęs. Dalyviai turėjo progą pasitikrinti savo istorijos žinias, sužinojo naujų įdomių faktų bei įvykių, o svarbiausia – smagiai ir prasmingai praleido laiką.
Džiaugiamės, kad visi dalyviai buvo apdovanoti, o gera nuotaika lydėjo viso renginio metu. 
Tikime, kad tai tik pradžia – ir jau netrukus pasimatysime kitur!
Šv. Velykos ateina tyliai – su pavasario šviesa, su bundančia gamta ir su priminimu, kad po kiekvienos žiemos visada sugrįžta gyvybė. 
Šia proga dalinausi saldžiu Velykų margučiu – mažu, bet nuoširdžiu linkėjimu. Tegul jis primena, kad šiluma gimsta paprastuose dalykuose: sustojime, šypsenoje, buvime kartu. 
Linkiu, kad Jūsų namuose netrūktų jaukumo, širdyse – ramybės, o kasdienybėje – daugiau tikėjimo ir šviesos. 
Sveikinu šv. Velykų proga!
Kovo 29 dieną turėjau progą pradėti ypatingai – dalyvauti Verbų sekmadienio mišiose Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijoje. Tokios akimirkos neskuba, jos pasilieka viduje ir tyliai lydi visą dieną.
Gal todėl ir šis įrašas atsiranda tik dabar – vakare, kai viskas nurimsta ir gali dar kartą sugrįžti į tą jausmą.
Tegul Verbų sekmadienis į kiekvieno namus atneša ramybę, šviesą ir tylų atsinaujinimą – tokį, kuris jaučiamas ne iš karto, bet pasilieka ilgam.
Gražaus vakaro 
Ačiū už įamžinta šio ryto akimirką Bronislavai Buchienei.
Kovo 27 d. dalyvavau parodoje „Ką pasėsi... 2026“, kur turėjau galimybę susitikti ir pabendrauti su Radviliškio krašto ūkininkais. Džiaugiuosi nuoširdžiais pokalbiais, išgirstomis įžvalgomis ir pasidalinta patirtimi. Lietuvos žemdirbiai – tai žmonės, kurie savo darbu kuria mūsų valstybės stiprybę ir ateitį
Buvo tikrai smagu būti kartu su Jumis švenčiant Šedbarų kaimo 230-ąjį jubiliejų.
Klausantis kūrėjų poezijos, ne kartą per kūną bėgo šiurpuliukai – tokios eilės ne tik skamba, bet ir paliečia. O dainos ir bendravimas dar kartą parodė, kad čia žmonės moka būti kartu iš tikrųjų.
Ir, tiesą pasakius, tokiose šventėse geriausia tai, kad jos nevyksta pagal programą – jos vyksta pagal žmones. Ir kai žmonės tokie, kaip Šedbaruose, viskas pavyksta savaime.
Buvo malonu ne tik pabūti kartu, bet ir įteikti mažas dovanėles – tikiuosi, jos dar ilgai primins šią šiltą ir linksmą šventę.
Nuoširdžiai linkiu Šedbarams dar daug gražių metų, stiprios bendruomenės ir kuo daugiau progų susitikti. O Šedbarai, kaip girdėjau, turi ypatingą talentą – čia gimsta dvynukai. Tad linkiu, kad šis talentas niekur nedingtų! Kuo daugiau dvigubų džiaugsmų!
Mielos moterys,
Per dažnai apie Jus prisimename tik tada, kai kalendorius primena Moters dieną. 
Tačiau tiesa paprasta – be Jūsų kasdienės stiprybės, kantrybės ir išminties mūsų valstybė būtų visai kitokia.
Jūs ne tik rūpinatės šeimomis, auginate vaikus ar kuriate bendruomenes. Jūs kasdien tyliai keičiate pasaulį – savo darbu, drąsa pasakyti tai, kas svarbu, ir gebėjimu nepavargti rūpintis kitais.
Todėl šiandien noriu ne tik pasveikinti, bet ir padėkoti – už tai, kas dažnai lieka nepastebėta, bet yra nepaprastai svarbu.
Sveikinu Tarptautinės moters dienos proga!
2026 vasario 13 dalyvavau Respublikiniame „Žynio–2026“ ir rajono mokinių „Žyniuko“ konkursuose, skirtuose Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, kurie vyko Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje 
Tai tradicinis, jau jubiliejinis – 30-asis – renginys, suburiantis smalsius, žingeidžius ir savo kraštą mylinčius mokinius. Džiugu matyti jaunąją kartą, puoselėjančią žinias, pagarbą istorijai bei pilietiškumą. 
Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie šio gražaus, prasmingo ir bendruomenę vienijančio renginio